| dbo:abstract
|
- التسوية النمساوية المجرية عام 1867 (بالألمانية: Österreichisch-Ungarischer Ausgleich، بالمجرية: Kiegyezés) أسست النظام الملكي المزدوج للنمسا والمجر. أعادت هذه التسوية تأسيس السيادة السابقة ووضع مملكة المجر قبل عام 1848، لتكون منفصلة عن الإمبراطورية النمساوية وغير خاضعة لها. ووضعت التسوية حدًا للديكتاتورية العسكرية التي استمرت 18 عامًا والحكم المطلق للمجر الذي أسسه فرانتس يوزف بعد الثورة المجرية عام 1848. وجرت استعادة وحدة أراضي مملكة المجر. مثلما أعادت الاتفاقية أيضًا الدستور التاريخي القديم لمملكة المجر. كان للزعماء السياسيين المجريين هدفان رئيسيان خلال المفاوضات. كان أحدهما هو استعادة الوضع التقليدي (القانوني والسياسي) للدولة المجرية، والذي فقد بعد الثورة المجرية عام 1848. وكان الهدف الآخر هو استعادة سلسلة قوانين الإصلاح للبرلمان الثوري لعام 1848، والتي استندت إلى النقاط الإثني عشر التي أسست الحقوق المدنية والسياسية الحديثة والإصلاحات الاقتصادية والمجتمعية في المجر. حتى قوانين أبريل للبرلمان الثوري المجري (باستثناء القوانين المستندة إلى النقطتين التاسعة والعاشرة) التي أعادها فرانتس يوزف. في ظل التسوية، أعيد تنظيم أراضي آل هابسبورغ كاتحاد حقيقي بين الإمبراطورية النمساوية ومملكة المجر، برئاسة ملك واحد حكم كإمبراطور للنمسا في النصف النمساوي من الإمبراطورية، وكملك على المجر في مملكة المجر. كانت ولايتا سيسايثانيا (النمساوية) وترانسيسايثانيا (الهنغارية) محكومة من قبل برلمانات منفصلة ورؤساء وزراء. انتهج البلدان سياسات دفاعية ودبلوماسية خارجية موحدة. ولهذه الأسباب، أبقي على وزارتي الخارجية والدفاع «المشتركة» تحت السلطة المباشرة للملك، مثلما كانت وزارة ثالثة مسؤولة فقط عن تمويل الحقائب «المشتركة». اعتبرت التسوية على نطاق واسع على أنها خيانة للمصالح المجرية الحيوية وإنجازات إصلاحات عام 1848 من قبل المجتمع المجري. كانت علاقة المجر بالنمسا قبل ثورة 1848 اتحادًا شخصيًا، في حين جرى تقليص وضعها بعد تسوية عام 1867 إلى شراكة في اتحاد حقيقي. وهكذا بقي الحل الوسط غير مرغوب بشكل كبير بين الناخبين من أصل مجري: لم يدعم ذوو الإثنية المجرية عمومًا الحزب الليبرالي الحاكم في الانتخابات البرلمانية المجرية. لذلك فإن الحفاظ السياسي على التسوية النمساوية المجرية، وبالتالي النمسا-المجر نفسها، كان في الغالب نتيجة لشعبية الحزب الليبرالي الحاكم المؤيد للتسوية بين ناخبي الأقليات الإثنية في مملكة المجر. وفقًا للإمبراطور النمساوي فرنتس يوزف الأول، «كنا ثلاثة من توصلنا إلى الاتفاقية: دياك وأندراشي وأنا». (ar)
- Rakousko-uherské vyrovnání (německy Ausgleich; maďarsky Kiegyezés, „kompromis“) byl ústavněprávní akt, na základě něhož se v roce 1867 přeměnilo Rakouské císařství v Rakousko-Uhersko a současně se obnovila suverenita Uherského království. Dynastie Habsburků panovala od tohoto momentu říši tvořené dvěma svébytnými politickými celky:
* Rakouskem (Předlitavsko) a
* Uherskem (Zalitavsko), které disponovaly vlastními parlamenty a právními řády. Obě poloviny říše sdílely některá společná ministerstva a jisté instituce a reprezentovala je jediná hlava státu císař rakouský a král uherský, ve známé zkratce „c. a k.“. Bosna a Hercegovina přešly pod společnou správu obou částí. (cs)
- Unter dem Österreichisch-Ungarischen Ausgleich versteht man die verfassungsrechtlichen Vereinbarungen, durch die das Kaisertum Österreich in die Doppelmonarchie Österreich-Ungarn umgewandelt wurde. (de)
- The Austro-Hungarian Compromise of 1867 (German: Ausgleich, Hungarian: Kiegyezés) established the dual monarchy of Austria-Hungary. The Compromise only partially re-established the former pre-1848 sovereignty and status of the Kingdom of Hungary, being separate from, but no longer subject to, the Austrian Empire. The compromise put an end to the 18-year-long military dictatorship and absolutist rule over Hungary which Emperor Franz Joseph had instituted after the Hungarian Revolution of 1848. The territorial integrity of the Kingdom of Hungary was restored. The agreement also restored the old historic constitution of the Kingdom of Hungary. Hungarian political leaders had two main goals during the negotiations. One was to regain the traditional status (both legal and political) of the Hungarian state, which had been lost after the Hungarian Revolution of 1848. The other was to restore the series of reform laws (the so-called April Laws) of the revolutionary parliament of 1848, which were based on the 12 points that established modern civil and political rights, economic and societal reforms in Hungary. The April Laws of the Hungarian revolutionary parliament (with the exception of the laws based on the 9th and 10th points) were restored by Franz Joseph. Under the Compromise, the lands of the House of Habsburg were reorganized as a real union between the Austrian Empire and the Kingdom of Hungary, headed by a single monarch who reigned as Emperor of Austria in the Austrian half of the empire, and as King of Hungary in the Kingdom of Hungary. The Cisleithanian (Austrian) and Transleithanian (Hungarian) states were governed by separate parliaments and prime ministers. The two countries conducted unified diplomatic and defence policies. For these purposes, "common" ministries of foreign affairs and defence were maintained under the monarch's direct authority, as was a third finance ministry responsible only for financing the two "common" portfolios. The relationship of Hungary to Austria before the 1848 revolution had been personal union, whereas after the compromise of 1867 her status was reduced to partnership in a real union. Thus Hungarian society widely considered the compromise as a betrayal of the vital Hungarian interests and the achievements of the reforms of 1848. The compromise remained bitterly unpopular among ethnic Hungarian voters: ethnic Hungarians did not generally support the ruling Liberal party in Hungarian parliamentary elections. Therefore, the political maintenance of the Austro-Hungarian Compromise, and thus Austria-Hungary itself, was mostly a result of the popularity of the pro-compromise ruling Liberal Party among ethnic minority voters in the Kingdom of Hungary. According to Emperor Franz Joseph I of Austria, "There were three of us who made the agreement: Deák, Andrássy and myself." (en)
- La Aŭstra-hungara interkonsento estas politika kompromiso de hungaraj kaj aŭstraj politikistoj en 1867, kiu ĉesigis la tiranisman sistemon, enkondukitan post malvenko de la hungara liberecbatalo (1849). Ĝi formis dualisman, konstitucian monarĥion, kio ebligis la postvivon de la ŝtatformo dum la sekva duonjarcento. Ĉar la aŭtokracia, tiranisma regado en Hungario fare de la Aŭstra Imperio ne kapablis por daŭra plifirmiĝo, la gvidantaj hungaraj politikistoj – krom la pasiva rezistado - senĉese serĉis eblon por pludaŭrigi la socian-politikan klopodojn, ekitajn en 1848–49. Ĉar la politikistoj povis analizi la eventoj duforme, tiel estiĝis du politikaj direktoj. Deák Ferenc kaj ties sekvantoj pensis, ke la hungaroj bezonas la protektan ombrelon de la habsburga monarĥio inter la germana kaj slava plimulto. Ankaŭ la eŭropaj grandpotencoj rigardis la monarĥion nemalhavebla parto de la eŭropa potenca ekvilibro. El la sama bazo konkludis je alio la politikisto Kossuth Lajos kaj ties samemigrantoj kaj hungariaj fideluloj. Ili kredis, ke necesas protekto kontraŭ la germana kaj panslava premo, sed por tio Aŭstrio ne konvenas: ĝi estas malforta por malhelpi la nacian evoluon de la monarĥiaj popoloj. Tiel oni devas formi – minimume militaran – kunlaboron, federacion de la apuddanubaj popoloj, kiu povas plenigi lokon de Austrio en la eŭropa ekvilibro (legu Danub-konfederacia plano). Oni pensis, ke tiel Hungario iĝus sendependa lando, direktita per demokratiaj leĝoj kaj komuna lando de la lokaj naciaj malplimultoj. La decidaj jaroj okazis en 1859–61. Kvankam apogantoj de la Kossuth-pensoj estis en plimulto – kun la elstara Teleki László – en parlamento de 1861, la revoluciaj fortoj ne povis eluzi la krizoprocesojn minacantaj Aŭstrion kaj en printempo de 1861, malpliiĝis la ebleco por denova milito kontraŭ Italio. Inter la politika elito plifortiĝis la emo je kompromiso, interkonsento. Ili laciĝis je rezisto kaj bezonis la protekcian helpon de la ŝtato. La unuajn proponojn je la konkretaj paŝoj (delegacioj) faris la konservativuloj, sed en oktobro ili grave fiaskis. La rezulton de sekretaj interparoloj de Deák Ferenc kaj imperiestro Franco Jozefo resumis en printempo de 1865 la grava pentekosta artikolo, sed la hungaran proponon akceptis la reganto nur post la malvenko fare de la prusoj ĉe Königgrätz (1866) – kiam ĝi estis elpremita el la germana unuiĝo. Je novembro de 1866, la interkonstnto jam estis preta, sed ĝin akceptis la 20-an de februaro de 1867 nur la tria hungara registaro, gvidata de grafo Andrássy Gyula. Oni samjare akceptis la komunaferan leĝoproponon, kiu deklaris, ke la persono de la reganto kaj la Pragmatica Sanctio kunligas du suverenajn landojn.. El la lasta venas la t.n. komunaj aferoj kiel la ekstera, militara, kaj financa. La buĝeton de la tri komunaj ministroj pritraktas la delegacioj senditaj el la du imperia duono. Oni decidis, ke kvotoj reguligas la proporcion de la komunaj eldonoj, Hungario akceptas parton de la auŝtra ŝtatŝuldo, Hungario ĉiudekjare subskribas ekonomian interkonsenton kun Aŭstrio kaj ili havas komunan monsistemon.. Hungara registaro subskribis apartan traktaton kun Kroatio (vidu kroata-hungara interkonsento). La plej grava sekvo de la interkonsentoj estis, ke firmiĝis eĉ la konstitucia monarĥio eĉ en Aŭstrio. Ĉar Hungario iomgrade enpotenciĝis, ĝi partoprenis ankaŭ en la subpremo de malplimultoj, tiel helpante disfalon de la Monarĥio. (eo)
- El compromiso austrohúngaro (en alemán, Österreichisch-Ungarischen Ausgleich; en húngaro, Kiegyezés) es el acuerdo llevado a cabo en febrero de 1867 entre el emperador de Austria, Francisco José I, y una delegación húngara encabezada por Francisco Deák por el que se creó la austrohúngara. El compromiso comportaba una serie de reformas constitucionales en el Imperio de los Habsburgo, la principal de las cuales era la equiparación de Hungría a Austria dentro del estado común, que a partir de ese momento sería conocido en muchos idiomas, incluido el español, como el Imperio austrohúngaro, o sencillamente Austria-Hungría. (es)
- Kompromi Austria-Hongaria 1867 (bahasa Jerman: Ausgleich, bahasa Hongaria: Kiegyezés) (alias Komposisi 1867) adalah perjanjian yang mendirikan dwimonarki Austria-Hongaria. Perjanjian ini mengembalikan sebagian kedaulatan Kerajaan Hongaria dan membuatnya tidak lagi tunduk di bawah Kekaisaran Austria. Berdasarkan perjanjian ini, wilayah Wangsa Habsburg direstrukturisasi menjadi perserikatan antara Kekaisaran Austria dengan Kerajaan Hongaria. Wilayah Cisleithania (Austria) dan Transleithania (Hongaria) diperintah oleh parlemen dan perdana menteri yang terpisah. Kesatuan antara keduanya dijaga oleh kekuasaan seorang kepala negara yang berkuasa sebagai Kaisar Austria dan Raja Hongaria. Selain itu, terdapat kementerian luar negeri, pertahanan dan keuangan gabungan. Angkatan bersenjata keduanya juga digabung, dan kaisar berperan sebagai panglima tertinggi. Perjanjian ini dibuat setelah kekalahan Austria dalam dan Perang Austria-Prusia. Kekaisaran Habsburg hampir runtuh pada tahun 1866 karena kedua perang tersebut mengakibatkan menumpuknya hutang negara dan krisis keuangan. Wangsa Habsburg terpaksa berekonsiliasi dengan Hongaria untuk menyelamatkan kekaisaran dan dinasti mereka. Wangsa Habsburg dan sebagian dari elit politik Hongaria menyusun kompromi ini meskipun sebagian besar rakyat Hongaria menginginkan kemerdekaan. Menurut Kaisar Franz Joseph I dari Austria, "terdapat tiga orang yang merumuskan perjanjian ini: Deák, Andrássy dan diri saya sendiri." (in)
- Le Compromis austro-hongrois (en allemand : Österreichisch-Ungarischer Ausgleich « compensation, arrangement » ; en hongrois : kiegyezés « compromis, accord, acceptation ») établit en 1867 la double-monarchie d’Autriche-Hongrie, remplaçant l’empire d'Autriche lui-même issu en 1804 de l’empire des Habsbourg. Ce compromis est signé par l’empereur d'Autriche François-Joseph Ier et une délégation hongroise, dirigée par l’homme d’État Ferenc Deák : il dresse le cadre d’un nouveau mode de gouvernement par lequel les entités autrichienne et hongroise sont gouvernées par des Parlements et des Premiers ministres différents. L’unité, sous forme d’union personnelle, est assurée par un souverain, une armée et plusieurs ministères communs. La « Compensation », signée le 18 février 1867, pose le principe de la fidélité de la Hongrie aux Habsbourg en échange de sa large autonomie au sein de l’Empire : elle est formellement adoptée le 30 mars 1867 par une Diète hongroise restaurée. Ce compromis prend fin le 31 octobre 1918 lors de la dislocation de l'Autriche-Hongrie à l’issue de la Première Guerre mondiale. (fr)
- 1867년 오스트리아-헝가리 타협(독일어: Ausgleich 아우스글라이히[*], 헝가리어: Kiegyezés 키에제제시[*]), 또는 대타협은 1867년 2월 8일 오스트리아 제국과 헝가리 왕국 사이에서 체결된 헝가리인의 자치권을 대폭 향상시키는 타협안이다. 이 타협안에 따라 오스트리아-헝가리가 수립되었다. 헝가리는 재정과 외무, 국방 이외의 분야에서 엄청난 자치를 누리게 되었으며, 언드라시 줄러가 헝가리의 초대 수상이 되었다. 헝가리의 대귀족들이 프란츠 요제프 1세를 헝가리 사도왕으로 추대하였다. (ko)
- Il compromesso austro-ungarico (Österreichisch-Ungarischer Ausgleich), noto anche come Ausgleich (lett. "compromesso" in tedesco, pronuncia /ˈaʊ̯sˌglaɪ̯ç/; in ungherese kiegyezés, pronuncia /'kiɛʝɛzeːʃ/), è la riforma costituzionale promulgata il 12 giugno 1867 dall'imperatore d'Austria Francesco Giuseppe, con la quale l'Ungheria otteneva una condizione di parità con l'Austria all'interno della monarchia asburgica, segnando il passaggio dall'Impero austriaco all'Impero austro-ungarico. (it)
- アウスグライヒ (ドイツ語: Österreichisch-Ungarischer Ausgleich、ハンガリー語: Kiegyezés) は、オーストリア帝国において1867年に実施された協定ないし一連の政策を指す。ドイツ語で「和協」「妥協」を意味し、それまで名目上はハプスブルク家が一元的に支配してきたハプスブルク君主国をオーストリア帝冠領（ツィスライタニエン）とハンガリー王冠領（トランスライタニエン）に二分し、それぞれの領域を別々の政府が統治することが定められた。一方でオーストリア皇帝はハンガリー国王を兼ねる存在（同君連合）とされ、軍事・財政・外交面は依然として皇帝が直轄した。この結果成立した新体制をオーストリア＝ハンガリー帝国または二重帝国と呼ぶ。 (ja)
- Ugoda austriacko-węgierska (kompromis austriacko-węgierski, niem. Ausgleich, węg. Kiegyezés) – ugoda zawarta pomiędzy Austriakami a Węgrami w 1867. Jej skutkiem było powstanie Austro-Węgier. (pl)
- De Ausgleich (“compromis“, in het Hongaars kiegyezés) was een overeenkomst die in 1867 in het keizerrijk Oostenrijk de staatsrechtelijke verhouding tussen Oostenrijk en Hongarije regelde en leidde tot de Dubbelmonarchie Oostenrijk-Hongarije. (nl)
- O compromisso austro-húngaro de 1867 (alemão: Ausgleich, húngaro: Kiegyezés) estabeleceu a Monarquia Dual da Áustria-Hungria nas terras da Monarquia Habsburgo, que até então viviam sucessivas crises fomentadas pelo "movimento das nacionalidades" e o desejo de liberdade de alguns povos que se encontravam dentro das fronteiras do Império Austríaco. O compromisso, que se tornou lei no Reino da Hungria em 29 de Maio de 1867, basicamente garantia ao governo húngaro (situado em Buda, e subsequentemente em Budapeste) o mesmo status da coroa austríaca na Cisleitânia, e foi assinado pelo imperador Francisco José da Áustria e uma delegação húngara liderada por Ferenc Deák. Apesar da maior autonomia conquistada pela parte magiar, um governo comum ainda seria responsável pelo exército, pela marinha e pela política externa do império. O acordo era especialmente impopular quando visto pelas diversas minorias étnicas do império multinacional, mais notavelmente entre tchecos e romenos, que se ressentiram pelo fato de a coroa austríaca ter procurado apenas os nobres húngaros, sem consultá-los antes de estabelecer a nova união. Ainda de acordo com o combinado, Viena e Budapeste comandariam, cada uma, metade do império (dividido em Cisleitânia e Transleitânia), e dividiriam um mesmo Ministro das Finanças, das Relações Exteriores e da Guerra. Em contraponto, cada parte possuía seu próprio primeiro-ministro e um parlamento: na Hungria, a voltava ao poder, depois de vários anos de inatividade. Os status especiais da Transilvânia e da foram anulados, já que as coroas húngara e austríaca, respectivamente, absorveram estes territórios. Além disso, uma nova lei das nacionalidades foi criada para, em teoria, preservar os direitos das minorias étnicas, mas era violada freqüentemente na prática. A cada dez anos, detalhes do compromisso eram renegociados, e isso acabou levando a várias crises constitucionais, já que as duas partes do império queriam se sobrepôr sobre a outra, tendo assim a preponderância nos assuntos nacionais. Cada um dos dois governos também tentava minar a influência do outro, em detrimento do interesse do império como um todo. A Monarquia Dual estabelecida pelo compromisso era supostamente uma solução interina, mas acabou durando por cinqüenta anos: de 1867 a 1918, quando o império foi dissolvido após a derrota na Primeira Guerra Mundial. Ferenc Deák, um estadista húngaro, que havia rompido com Lajos Kossuth após a mal-sucedida revolta húngara de 1848, era a força intelectual primária por trás do compromisso. O principal motivo de Deák para planejar o acordo era unir definitivamente as terras dos Habsburgo e garantir o apoio às pretensões húngaras, temendo que a metade austríaca decidisse dar aos eslavos um estatuto mais elevado dentro do império, em detrimento da população húngara. (pt)
- Österrikisk-ungerska kompromissen (tyska: Österreichisch-Ungarischer Ausgleich, ungerska: Osztrák-magyar kiegyezés), även kallad Kompromissen (tyska: Ausgleich, ungerska: Kiegyezés) syftar på ”kompromissen” i februari 1867 som etablerade dubbelmonarkin Österrike-Ungern, och som undertecknades av Frans Josef I av Österrike och en ungersk delegation ledd av Ferenc Deák. Kompromissen följde på en serie av misslyckade konstitutionella reformer av det habsburgska riket. 1867 års ordning ledde till att den magyar-dominerade regeringen i Ungern blev likställd med den österrikiska regeringen i Wien. Kompromissen ingicks för att stävja inre oro i monarkin, riktad mot vad man uppfattade som preussisk aggression (se Tyska enhetskriget), men även för att använda Ungern som en "motkraft" till den ökande slaviska nationalismen i riket. De tidigare revolutionära grupperna, tyskar och magyarer, blev de facto ”statens folk”, som vardera styrde halvparten av ett tvillingland. Den västra halvan kallades inofficiellt Cisleithanien och den östra Transleithanien. Vardera riket hade sin egen statsminister och parlament. Statschefen och överbefälhavaren förblev den österrikiska kejsaren och länderna hade gemensam utrikespolitik och armé som styrdes från Wien. På grund av detta är det mera korrekt att benämna Ungerns status mellan 1867 och 1918 som autonomi, hellre än självständighet. Utskott ur båda parlamenten, de så kallade delegationerna, skulle årligen sammanträda för att behandla de gemensamma angelägenheterna, omväxlande i vardera av de två rikshalvorna. Om en del angelägenheter, såsom myntväsen, tullar, gemensamma ekonomiska frågor samt inre militär- och marinförvaltning bestämdes att de visserligen inte skulle regleras gemensamt men på samma sätt. I alla andra saker skulle de båda länderna vara fullt självständiga. För Transleithanien återställdes (med små förändringar) den tidigare upphävda författningen av år 1848. Enligt denna hade parlamentet mycket vidtgående rättigheter. I överhuset eller "magnattaffeln" dominerade den magyariska adeln helt och i "ständertaffeln" indirekt genom de öppna valen och en hög census som utestängde största delen av den slaviska och rumänska befolkningen från politiska rättigheter. Endast Kroatien intog en viss särställning. I Cisleithanien var situationen betydligt rörigare. Här upprättades genom utvidgning av 1861 års författning ett gemensamt parlament, det så kallade riksrådet, som bestod av två kamrar: das Herrenhaus och das Abgeordnetenhaus. Den senare kammaren skulle dock inte framgå ur direkta val av befolkningen utan bestå av delegerade från lantdagarna i alla de olika kronlanden. Lantdagarna i sin tur valdes genom ett mycket komplicerat förfarande. En del av lantdagsmännen valdes av jordmagnaterna och handelskamrarna. Återstoden valdes, genom indirekta val, av städerna och lantkommunerna var för sig. Riksrådets kompetens omfattade rikshalvans budget, ekonomiska och militära angelägenheter, frågor rörande kommunikationer, statsborgarrätt, press, sundhetsväsen, förenings- och församlingsrätt, domstols- och förvaltningsorganisation liksom konfessionella frågor och skolväsen. Frågor som gick utöver detta kunde de särskilda kronlanden avgöra vart för sig. Dubbelmonarkin som etablerades vid Ausgleich varade i omkring 50 år, fram till Österrike-Ungerns sammanbrott 1918 i slutet av första världskriget. (sv)
- Австро-угорська угода, Австро-угорський компроміс нім. Ausgleich; угор. Kiegyezés) — договір, укладений 15 березня 1867 р. між австрійським імператором Францом Йосифом I і представниками угорського національного руху на чолі з Ференцем Деаком, відповідно до якого Австрійська імперія перетворювалася в дуалістичну монархію Австро-Угорщину. Угодою передбачалося надання угорській частині держави повної самостійності у внутрішніх справах, при збереженні на рівні загальноімперського уряду лише питань зовнішньої, військово-морської та фінансової політики. Створення Австро-Угорщини було способом подолання затяжної кризи імперії, викликаної піднесенням національних рухів народів країни, зміцненням національних еліт, військовими поразками в австро-італо-французькій 1859 р. і австро-прусській 1866 р. війнах, зростанням панслов'янської загрози, а також провалом спроб реформування імперії на принципах централізму. (uk)
- Австро-венгерское соглашение 1867 года (Австро-венгерский компромисс, нем. Ausgleich; венг. kiegyezés) — договор, заключённый 15 марта 1867 года между австрийским императором Францем Иосифом I и представителями венгерского национального движения во главе с Ференцем Деаком, в соответствии с которым Австрийская империя преобразовывалась в дуалистическую монархию Австро-Венгрию. Соглашением предусматривалось предоставление венгерской части государства полной самостоятельности во внутренних делах при сохранении на уровне общеимперского правительства лишь вопросов внешней, военно-морской и финансовой политики. Создание Австро-Венгрии стало способом преодоления затяжного кризиса империи, вызванного подъёмом национальных движений народов страны, укреплением национальных элит, военными поражениями в австро-итало-французской 1859 года и австро-прусской 1866 года войнах, ростом панславянской угрозы, а также провалом попыток реформирования империи на принципах централизма. (ru)
- 1867年奥地利-匈牙利折衷方案（德語：Ausgleich，匈牙利語：Kiegyezés），簡稱奧匈和解或奧匈妥協，是一份在法律上允許匈牙利王国脫離奧地利帝國獨立，使其與奧國共組二元君主國（即奧匈帝國）的歷史文件。 1867年，奥地利帝国在意大利统一战争和普奥战争中接连失利，這導致其在歐洲的国际地位迅速下降。奧地利境内的各個民族也開始向哈布斯堡皇室要求自治，其中輕度的反對者呼籲帝国改为分散的联邦制，削弱中央集權；激進的反對者則认为应该讓少數民族們直接獨立，奧地利現在最需要的是重新加入德國。为了避免这些會破壞奧地利領土完整性的狀况在現實中发生，奥皇弗朗茨·约瑟夫一世主動与匈牙利的軍事貴族們談和，建立起一個新的“奥地利-匈牙利二元帝国”，把匈牙利人升級為和奧地利-德意志人一樣的統治民族，一同壓制哈布斯堡帝国境內其他民族的分裂主義。 匈牙利的政治领袖在折衷方案谈判其间有两个主要目标：一是恢复匈牙利王国在哈布斯堡帝國中的獨立地位，包括法律上和政治上的，这是在匈牙利革命1848革命后他們所失去的； 二是恢复1848年革命议会通过的改革法案，即基于《》，旨在匈牙利建立起能保障现代公民的政治权利、经济權利和社会改革的法律。这份方案讓匈牙利王國和奧地利帝國兩者的地位變為平等，奧匈在對外時可以被國際社會視為同一個國家，也均要服從哈布斯堡家族的統治；但對內時卻實行著兩套獨立的國家體制，奧地利和匈牙利擁有完全不同的護照和法律，只有軍隊、貨幣和外交政策是統一的。 (zh)
|
| rdfs:comment
|
- Unter dem Österreichisch-Ungarischen Ausgleich versteht man die verfassungsrechtlichen Vereinbarungen, durch die das Kaisertum Österreich in die Doppelmonarchie Österreich-Ungarn umgewandelt wurde. (de)
- El compromiso austrohúngaro (en alemán, Österreichisch-Ungarischen Ausgleich; en húngaro, Kiegyezés) es el acuerdo llevado a cabo en febrero de 1867 entre el emperador de Austria, Francisco José I, y una delegación húngara encabezada por Francisco Deák por el que se creó la austrohúngara. El compromiso comportaba una serie de reformas constitucionales en el Imperio de los Habsburgo, la principal de las cuales era la equiparación de Hungría a Austria dentro del estado común, que a partir de ese momento sería conocido en muchos idiomas, incluido el español, como el Imperio austrohúngaro, o sencillamente Austria-Hungría. (es)
- 1867년 오스트리아-헝가리 타협(독일어: Ausgleich 아우스글라이히[*], 헝가리어: Kiegyezés 키에제제시[*]), 또는 대타협은 1867년 2월 8일 오스트리아 제국과 헝가리 왕국 사이에서 체결된 헝가리인의 자치권을 대폭 향상시키는 타협안이다. 이 타협안에 따라 오스트리아-헝가리가 수립되었다. 헝가리는 재정과 외무, 국방 이외의 분야에서 엄청난 자치를 누리게 되었으며, 언드라시 줄러가 헝가리의 초대 수상이 되었다. 헝가리의 대귀족들이 프란츠 요제프 1세를 헝가리 사도왕으로 추대하였다. (ko)
- Il compromesso austro-ungarico (Österreichisch-Ungarischer Ausgleich), noto anche come Ausgleich (lett. "compromesso" in tedesco, pronuncia /ˈaʊ̯sˌglaɪ̯ç/; in ungherese kiegyezés, pronuncia /'kiɛʝɛzeːʃ/), è la riforma costituzionale promulgata il 12 giugno 1867 dall'imperatore d'Austria Francesco Giuseppe, con la quale l'Ungheria otteneva una condizione di parità con l'Austria all'interno della monarchia asburgica, segnando il passaggio dall'Impero austriaco all'Impero austro-ungarico. (it)
- アウスグライヒ (ドイツ語: Österreichisch-Ungarischer Ausgleich、ハンガリー語: Kiegyezés) は、オーストリア帝国において1867年に実施された協定ないし一連の政策を指す。ドイツ語で「和協」「妥協」を意味し、それまで名目上はハプスブルク家が一元的に支配してきたハプスブルク君主国をオーストリア帝冠領（ツィスライタニエン）とハンガリー王冠領（トランスライタニエン）に二分し、それぞれの領域を別々の政府が統治することが定められた。一方でオーストリア皇帝はハンガリー国王を兼ねる存在（同君連合）とされ、軍事・財政・外交面は依然として皇帝が直轄した。この結果成立した新体制をオーストリア＝ハンガリー帝国または二重帝国と呼ぶ。 (ja)
- Ugoda austriacko-węgierska (kompromis austriacko-węgierski, niem. Ausgleich, węg. Kiegyezés) – ugoda zawarta pomiędzy Austriakami a Węgrami w 1867. Jej skutkiem było powstanie Austro-Węgier. (pl)
- De Ausgleich (“compromis“, in het Hongaars kiegyezés) was een overeenkomst die in 1867 in het keizerrijk Oostenrijk de staatsrechtelijke verhouding tussen Oostenrijk en Hongarije regelde en leidde tot de Dubbelmonarchie Oostenrijk-Hongarije. (nl)
- التسوية النمساوية المجرية عام 1867 (بالألمانية: Österreichisch-Ungarischer Ausgleich، بالمجرية: Kiegyezés) أسست النظام الملكي المزدوج للنمسا والمجر. أعادت هذه التسوية تأسيس السيادة السابقة ووضع مملكة المجر قبل عام 1848، لتكون منفصلة عن الإمبراطورية النمساوية وغير خاضعة لها. ووضعت التسوية حدًا للديكتاتورية العسكرية التي استمرت 18 عامًا والحكم المطلق للمجر الذي أسسه فرانتس يوزف بعد الثورة المجرية عام 1848. وجرت استعادة وحدة أراضي مملكة المجر. مثلما أعادت الاتفاقية أيضًا الدستور التاريخي القديم لمملكة المجر. (ar)
- Rakousko-uherské vyrovnání (německy Ausgleich; maďarsky Kiegyezés, „kompromis“) byl ústavněprávní akt, na základě něhož se v roce 1867 přeměnilo Rakouské císařství v Rakousko-Uhersko a současně se obnovila suverenita Uherského království. Dynastie Habsburků panovala od tohoto momentu říši tvořené dvěma svébytnými politickými celky:
* Rakouskem (Předlitavsko) a
* Uherskem (Zalitavsko), Bosna a Hercegovina přešly pod společnou správu obou částí. (cs)
- The Austro-Hungarian Compromise of 1867 (German: Ausgleich, Hungarian: Kiegyezés) established the dual monarchy of Austria-Hungary. The Compromise only partially re-established the former pre-1848 sovereignty and status of the Kingdom of Hungary, being separate from, but no longer subject to, the Austrian Empire. The compromise put an end to the 18-year-long military dictatorship and absolutist rule over Hungary which Emperor Franz Joseph had instituted after the Hungarian Revolution of 1848. The territorial integrity of the Kingdom of Hungary was restored. The agreement also restored the old historic constitution of the Kingdom of Hungary. (en)
- La Aŭstra-hungara interkonsento estas politika kompromiso de hungaraj kaj aŭstraj politikistoj en 1867, kiu ĉesigis la tiranisman sistemon, enkondukitan post malvenko de la hungara liberecbatalo (1849). Ĝi formis dualisman, konstitucian monarĥion, kio ebligis la postvivon de la ŝtatformo dum la sekva duonjarcento. Ĉar la aŭtokracia, tiranisma regado en Hungario fare de la Aŭstra Imperio ne kapablis por daŭra plifirmiĝo, la gvidantaj hungaraj politikistoj – krom la pasiva rezistado - senĉese serĉis eblon por pludaŭrigi la socian-politikan klopodojn, ekitajn en 1848–49. (eo)
- Le Compromis austro-hongrois (en allemand : Österreichisch-Ungarischer Ausgleich « compensation, arrangement » ; en hongrois : kiegyezés « compromis, accord, acceptation ») établit en 1867 la double-monarchie d’Autriche-Hongrie, remplaçant l’empire d'Autriche lui-même issu en 1804 de l’empire des Habsbourg. Ce compromis est signé par l’empereur d'Autriche François-Joseph Ier et une délégation hongroise, dirigée par l’homme d’État Ferenc Deák : il dresse le cadre d’un nouveau mode de gouvernement par lequel les entités autrichienne et hongroise sont gouvernées par des Parlements et des Premiers ministres différents. L’unité, sous forme d’union personnelle, est assurée par un souverain, une armée et plusieurs ministères communs. La « Compensation », signée le 18 février 1867, pose le princip (fr)
- Kompromi Austria-Hongaria 1867 (bahasa Jerman: Ausgleich, bahasa Hongaria: Kiegyezés) (alias Komposisi 1867) adalah perjanjian yang mendirikan dwimonarki Austria-Hongaria. Perjanjian ini mengembalikan sebagian kedaulatan Kerajaan Hongaria dan membuatnya tidak lagi tunduk di bawah Kekaisaran Austria. Berdasarkan perjanjian ini, wilayah Wangsa Habsburg direstrukturisasi menjadi perserikatan antara Kekaisaran Austria dengan Kerajaan Hongaria. Wilayah Cisleithania (Austria) dan Transleithania (Hongaria) diperintah oleh parlemen dan perdana menteri yang terpisah. Kesatuan antara keduanya dijaga oleh kekuasaan seorang kepala negara yang berkuasa sebagai Kaisar Austria dan Raja Hongaria. Selain itu, terdapat kementerian luar negeri, pertahanan dan keuangan gabungan. Angkatan bersenjata keduanya j (in)
- O compromisso austro-húngaro de 1867 (alemão: Ausgleich, húngaro: Kiegyezés) estabeleceu a Monarquia Dual da Áustria-Hungria nas terras da Monarquia Habsburgo, que até então viviam sucessivas crises fomentadas pelo "movimento das nacionalidades" e o desejo de liberdade de alguns povos que se encontravam dentro das fronteiras do Império Austríaco. A Monarquia Dual estabelecida pelo compromisso era supostamente uma solução interina, mas acabou durando por cinqüenta anos: de 1867 a 1918, quando o império foi dissolvido após a derrota na Primeira Guerra Mundial. (pt)
- Österrikisk-ungerska kompromissen (tyska: Österreichisch-Ungarischer Ausgleich, ungerska: Osztrák-magyar kiegyezés), även kallad Kompromissen (tyska: Ausgleich, ungerska: Kiegyezés) syftar på ”kompromissen” i februari 1867 som etablerade dubbelmonarkin Österrike-Ungern, och som undertecknades av Frans Josef I av Österrike och en ungersk delegation ledd av Ferenc Deák. De tidigare revolutionära grupperna, tyskar och magyarer, blev de facto ”statens folk”, som vardera styrde halvparten av ett tvillingland. Den västra halvan kallades inofficiellt Cisleithanien och den östra Transleithanien. (sv)
- 1867年奥地利-匈牙利折衷方案（德語：Ausgleich，匈牙利語：Kiegyezés），簡稱奧匈和解或奧匈妥協，是一份在法律上允許匈牙利王国脫離奧地利帝國獨立，使其與奧國共組二元君主國（即奧匈帝國）的歷史文件。 1867年，奥地利帝国在意大利统一战争和普奥战争中接连失利，這導致其在歐洲的国际地位迅速下降。奧地利境内的各個民族也開始向哈布斯堡皇室要求自治，其中輕度的反對者呼籲帝国改为分散的联邦制，削弱中央集權；激進的反對者則认为应该讓少數民族們直接獨立，奧地利現在最需要的是重新加入德國。为了避免这些會破壞奧地利領土完整性的狀况在現實中发生，奥皇弗朗茨·约瑟夫一世主動与匈牙利的軍事貴族們談和，建立起一個新的“奥地利-匈牙利二元帝国”，把匈牙利人升級為和奧地利-德意志人一樣的統治民族，一同壓制哈布斯堡帝国境內其他民族的分裂主義。 (zh)
- Австро-венгерское соглашение 1867 года (Австро-венгерский компромисс, нем. Ausgleich; венг. kiegyezés) — договор, заключённый 15 марта 1867 года между австрийским императором Францем Иосифом I и представителями венгерского национального движения во главе с Ференцем Деаком, в соответствии с которым Австрийская империя преобразовывалась в дуалистическую монархию Австро-Венгрию. Соглашением предусматривалось предоставление венгерской части государства полной самостоятельности во внутренних делах при сохранении на уровне общеимперского правительства лишь вопросов внешней, военно-морской и финансовой политики. Создание Австро-Венгрии стало способом преодоления затяжного кризиса империи, вызванного подъёмом национальных движений народов страны, укреплением национальных элит, военными поражениями (ru)
- Австро-угорська угода, Австро-угорський компроміс нім. Ausgleich; угор. Kiegyezés) — договір, укладений 15 березня 1867 р. між австрійським імператором Францом Йосифом I і представниками угорського національного руху на чолі з Ференцем Деаком, відповідно до якого Австрійська імперія перетворювалася в дуалістичну монархію Австро-Угорщину. Угодою передбачалося надання угорській частині держави повної самостійності у внутрішніх справах, при збереженні на рівні загальноімперського уряду лише питань зовнішньої, військово-морської та фінансової політики. Створення Австро-Угорщини було способом подолання затяжної кризи імперії, викликаної піднесенням національних рухів народів країни, зміцненням національних еліт, військовими поразками в австро-італо-французькій 1859 р. і австро-прусській 1866 р. (uk)
|
