Jehovah () is a Latinization of the Hebrew יְהֹוָה, one vocalization of the Tetragrammaton יהוה (YHWH), the proper name of the God of Israel in the Hebrew Bible and one of the seven names of God in Judaism.

Property Value
dbo:abstract
  • Jehovà o Jahvè és, segons la Bíblia on apareix citat unes 7.000 vegades, el nom propi de Déu. És una de les transcripcions de יהוה. Aquestes lletres corresponen aproximadament a YHWH, YHVH, JHWH o JHVH, segons la transliteració escollida (les vocals no s'escriuen en hebreu antic). Aquest grup de quatre lletres s'anomena tetragrama o "tetragràmaton". (ca)
  • Jehovo, aŭ Javeo, estas tradukoj de la hebrea vorto (tetragramo) יהוה (JHVH), kiu estas la sola propra nomo de la Eternulo en la Biblio. Tiun ĉi nomon li donis al si mem. Ĝia traduko estas: "Mi estas tio, kio mi estas" aŭ laŭ alia traduko "Li okazigas, ke (ĉio) estu". La nomo venas de okazaĵo en Genezo. Laŭ la juda kredo lian nomon oni ne rajtas elparoli. La plimulto de la kredantoj de kristanismo kutime nomas lin simple "Dio". En la Biblio tradukita de la "Atestantoj de Jehovo" la nomo "Jehovo" aperas pli ol 7 000 fojojn, kiu konservas la preskaŭ 7 000 aperojn de la Tetragrammatono en la originalaj manuskriptoj de la Malnova Testamento. La mallonga versio de la nomo estas Ja. Ĝi troviĝas en la psalmaro, nome en la psalmoj 146–150 kun la superskribo haleluja. L. Zamenhof neniam uzis la vortojn "Jehovo" aŭ "Javeo" en sia traduko de la Biblio; li uzis la vorton "Eternulo". Zamenhof skribis: "La sole ĝusta traduko por 'Jehovah' estas 'la Eternulo'." Sed en Psalmo 68:14 li uzis mallongigon de la tetragramo – JAH. En Esperanta Nova Ekumena Biblio (1975) oni uzis la vorton "Javeo" anstataŭ “la Eternulo”: "Laŭdu Javeon pro Lia boneco, ĉar Li estas eterne fidela." (Psalmo 136:1) (Zamenhof: "Gloru la Eternulon, ĉar Li estas bona, ĉar eterna estas Lia boneco."). En la (ne Esperanta) tradukoj Nova Mondo de Atestantoj de Jehovo oni uzis la vorton Javeo anstataŭ la Eternulo pli ol 7000. La antikva hebrea skribo ne montras vokalojn. Kiam oni inventis signojn por la vokaloj, oni aldonis al JHVH aŭ YHWH la vokalajn signojn de la vorto "Adonaj", ĉar pro respekto – tute misinterpreta – oni ne prononcis la nomon de Dio, sed diris anstataŭe "Adonaj" (Sinjoro). Tiel aperis latina formo de la nomo, kiu iĝis Jehovo en Esperanto. Fakuloj nun opinias, ke la originala pronconco de JHVH similis al [JA-ŭej]. Tial la formo Javeo estas ĝenerale preferata de fakuloj por nomi la Dion de Abrahamo kaj Moseo. * * * (eo)
  • Jehovah () is a Latinization of the Hebrew יְהֹוָה, one vocalization of the Tetragrammaton יהוה (YHWH), the proper name of the God of Israel in the Hebrew Bible and one of the seven names of God in Judaism. The consensus among scholars is that the historical vocalization of the Tetragrammaton at the time of the redaction of the Torah (6th century BCE) is most likely Yahweh. The historical vocalization was lost because in Second Temple Judaism, during the 3rd to 2nd centuries BCE, the pronunciation of the Tetragrammaton came to be avoided, being substituted with Adonai ("my Lord"). The Hebrew vowel points of Adonai were added to the Tetragrammaton by the Masoretes, and the resulting form was transliterated around the 12th century as Yehowah. The derived forms Iehouah and Jehovah first appeared in the 16th century. "Jehovah" was popularized in the English-speaking world by William Tyndale and other pioneer English Protestant translations such as the Geneva Bible and the King James Version. The United States Conference of Catholic Bishops states that in order to pronounce the Tetragrammaton "it is necessary to introduce vowels that alter the written and spoken forms of the name", resulting in "Yahweh" or "Jehovah". It also remains in use by the Watchtower Society translators of the New World Translation, and appears in the still-popular translations of the American Standard Version (1901) and the Young's Literal Translation (1862, 1899), but it does not appear in current mainstream English translations, some of which use Yahweh but most continue to use "Lord" or "LORD" to represent same. (en)
  • Jehová (en inglés: Jehovah) es una latinización de la combinación de las cuatro letras del Tetragrámaton יהוה (YHWH), nombre propio de Dios en el cristianismo y judaísmo, con las vocales de la palabra hebrea Adonai. Esta combinación (יְהֹוָה) aparece unas siete mil veces en el texto masorético de la Biblia hebrea, mientras que la combinación יֱהֹוִה, con las vocales de la palabra hebrea Elohim, ocurre trescientas cinco veces.​​ El texto latino más antiguo que usa una vocalización similar a Jehová como nombre propio de Dios es el Pugio fidei de Raimundo Martí, escrito cerca del 1270.​​ (es)
  • Yehuwa atau Jehovah adalah sebuah transliterasi tradisional dari kata Ibrani יְהֹוָה, salah satu pengucapan Tetragrammaton יהוה (YHWH), nama sebenarnya dari Allah Israel dalam Alkitab Ibrani. Selain Yehuwa, sejumlah transliterasi berbeda juga muncul. Konsensus di kalangan cendekiawan menyatakan bahwa pengucapan dari Tetragrammaton pada masa pembuatan Taurat (abad ke-6 SM) nampaknya adalah Yahweh. Pengucapan tersebut dalam sejarah hiang karena pada , pada abad ke-3 sampai ke-2 SM, pengucapan Tetragrammaton dihindari, diganti dengan Adonai. Bentuk Iehouah dan Jehovah mula-mula muncul pada abad ke-16. "Jehovah" dipopulerisasikan di dunia bahasa Inggris oleh William Tyndale dan terjemahan-terjemahan Protestan Inggris pionir lain seperti Alkitab Jenewa dan King James Version. (in)
  • 여호와(영어: Jehovah, /dʒɨˈhoʊvə/ 로 발음)라는 말의 어원은 하나님의 호칭을 가리키는 고유 명사로 영국식 언어의 표기 방식을 따른 것이다.이것은 하나님의 이름 4문자 히브리어 יהוה를 모음화 음역한 것으로, 해당 4개 문자는 성경에 따르면 하나님께서 사람들에게 밝히신 자신의 이름이다. 전통적인 마소라 본문에는 305번의 יֱהֹוִה(Jehovih)뿐 아니라 יְהֹוָה가 6,518번 나타난다. "여호와"와 비슷한 모음화를 사용한 최초의 라틴어 본문은 13세기로 거슬러 올라간다. 그래서 성경을 읽을 때 유대인들은 이를 ‘아도나이(나의 주님이란 뜻)’로 읽고, 천주교에서는 ‘야훼’, 개신교에서는 ‘여호와’라고 읽는다. (ko)
  • Jeová é uma latinização do hebraico יְהֹוָה, uma vocalização do tetragrama יהוה (YHWH), o nome próprio do Deus de Israel na Bíblia hebraica e um dos sete nomes de Deus no judaísmo. O consenso entre os estudiosos é que a vocalização histórica do tetragrama no momento da redação da Torá (século VI a.C.) é mais provavelmente Javé. A vocalização histórica foi perdida porque no judaísmo do Segundo Templo, durante os séculos III a II a.C., a pronúncia do tetragrama passou a ser evitada, sendo substituída por Adonai ("meu Senhor"). Os pontos vocálicos hebraicos de Adonai foram adicionados ao tetragrama pelos massoretas e a forma resultante foi transliterada por volta do século XII como Jeová. (pt)
  • Jehova (eller Jehovah, de olika stavningarna uttalas på samma sätt och det andra h:et är alltså stumt, men markerar att den sista vokalen, -a, skall vara betonad med kort aspiration) är en möjlig vokalisering av hebreiskans JHVH יהוה, vilket enligt Bibeln är Guds namn. (Se även Jahve). Namnet Jehova är den kausativa (förorsakande) formen i imperfektum av det hebreiska verbet hawạh (”bli”); betyder ”han förorsakar att någon (något) blir”. Inom judisk tradition har man sedan gammaljudisk tid undvikit att uttala Guds namn, även i textläsning. Endast det högsta prästerskapet fick uttala namnet, men eftersom detta skedde långt från den övriga församlingen i synagogan och endast vid högtidliga tillfällen, var det aldrig någon annan som hörde namnet uttalas. Med tiden, och speciellt efter templets förstörelse i Jerusalem år 70, föll uttalet i glömska. Istället användes ordet "Adonai" (אֲדֹנָי) som betyder "Herren" där det stod skrivet JHVH, יהוה. Denna muntliga tradition kallas på hebreiska för ktiv. När masoreterna vokalsatte den hebreiska konsonanttexten visste de inte hur JHVH, יהוה skulle uttalas. Eftersom de inte fick ändra den något i konsonantskriften (skrifttraditionen kallas för qre), satte de till vokalerna för Adonai till JHVH. Denna sammanfogning mellan ktiv och qre resulterade i en hybrid: Jehova, יְהוָה. Dock uttalades det, och uttalas fortfarande enligt den muntliga traditionen, inom judendomen som Adonai. Vid översättningar under renässansen antogs vokaliseringen vara ursprunglig och namnformen Jehova används till exempel i King James översättning som har haft stort inflytande på den engelskspråkiga kultursfären, och av stora konservativa grupper ännu ses som normerande. De flesta forskare och lingvister inom hebreiska/bibelhebreiska avvisar helt uttalet Jehova, och anser den enbart vara en konstruktion gjord av kristna teologer som inte kände till den muntliga judiska traditionen. (sv)
  • Иего́ва (др.-евр. יהוה — «(Он) будет», «(Он) жив», «Сущий») — вариант транскрипции личного имени Бога в русских переводах Ветхого Завета и художественных произведениях, соответствующий тетраграмматону в оригинальном тексте Библии на древнееврейском языке (ивр. ‏יהוה‏‎, YHWH). Используется как альтернатива традиционному (начиная с Септуагинты, III век до н. э.) переводу словом «Господь». Форма «Иегова», равно как и другие библейские имена собственные (Иисус, Иоанн, Моисей, и т. д.), по-видимому, не совпадает с древним произношением этого имени, которое было известно во времена Второго Храма, но впоследствии утрачено в связи с разрушением последнего в 70 году н. э. В ряде религиозных конфессий (например, Свидетели Иеговы, «Движение священного имени») имя «Иегова» рассматривается как единственное «личное» (другие имена Бога рассматриваются как эпитеты или титулы) или «священное» (в отличие от других имён и эпитетов Бога). Существует также и другой вариант прочтения тетраграмматона — «Яхве». (ru)
  • 耶和華(英語:Jehovah,又作Yehovah 或 Yehowah),對希伯來聖經中的希伯來語:יְהֹוָה‬‎,或是四字神名(希伯來語:יהוה‬‎,YHWH,YHVH)加上母音,進行拉丁化而产生的一个专有名词。原是猶太教尊奉的神名,也是基督教中的神,可譯作雅威或亞威或亞呼威。 希伯来四字圣名按照猶太教的傳統尊為至聖,隨便讀寫這個字成為忌諱。希伯來聖經在公元前二世紀翻譯為希臘文的“七十士譯本”,將這個字翻譯成“主”(希臘語:κύριος,音kyrios),許多聖經譯本延續猶太的傳統用“主”(如英語:LORD)來翻譯這個字。因此這個神名的正確發音很早就失傳了,耶和華這個發音在歐洲中古世紀後盛行,但許多現代學者相信其正確發音應該接近於雅威或亞威或亞呼威(Yahweh,Yahuweh,Yahuveh)。 (zh)
  • Єгова (також Ягве) — єдине особисте ім'я Бога, яке в оригінальному тексті Біблії передане тетраграмою יהוה (YHWH). Це ім'я є формою давньоєврейського дієслова HWH (ГВГ) гаваг (ставати) і буквально означає «Він спричиняє ставати». Форма «Єгова», можливо, не збігається з древньою вимовою цього імені, яке було відомо за часів Другого Храму але згодом втрачена в зв'язку з руйнуванням останнього в 70 році н. е. Існує також інший варіант прочитання Тетраграматону — «Ягве». У Біблії це ім'я згадується набагато частіше за інші імена. У вигляді тетраграми יְהֹוָה з'являється 6518 разів у традиційному Масоретському тексті, на додаток до 305 у вигляді יֱהֹוִה (Jehovih) — Ягве. (uk)
dbo:thumbnail
dbo:wikiPageExternalLink
dbo:wikiPageID
  • 4593651 (xsd:integer)
dbo:wikiPageInterLanguageLink
dbo:wikiPageLength
  • 81359 (xsd:integer)
dbo:wikiPageRevisionID
  • 984106984 (xsd:integer)
dbo:wikiPageWikiLink
dbp:wikiPageUsesTemplate
dct:subject
rdf:type
rdfs:comment
  • Jehovà o Jahvè és, segons la Bíblia on apareix citat unes 7.000 vegades, el nom propi de Déu. És una de les transcripcions de יהוה. Aquestes lletres corresponen aproximadament a YHWH, YHVH, JHWH o JHVH, segons la transliteració escollida (les vocals no s'escriuen en hebreu antic). Aquest grup de quatre lletres s'anomena tetragrama o "tetragràmaton". (ca)
  • Jehová (en inglés: Jehovah) es una latinización de la combinación de las cuatro letras del Tetragrámaton יהוה (YHWH), nombre propio de Dios en el cristianismo y judaísmo, con las vocales de la palabra hebrea Adonai. Esta combinación (יְהֹוָה) aparece unas siete mil veces en el texto masorético de la Biblia hebrea, mientras que la combinación יֱהֹוִה, con las vocales de la palabra hebrea Elohim, ocurre trescientas cinco veces.​​ El texto latino más antiguo que usa una vocalización similar a Jehová como nombre propio de Dios es el Pugio fidei de Raimundo Martí, escrito cerca del 1270.​​ (es)
  • 여호와(영어: Jehovah, /dʒɨˈhoʊvə/ 로 발음)라는 말의 어원은 하나님의 호칭을 가리키는 고유 명사로 영국식 언어의 표기 방식을 따른 것이다.이것은 하나님의 이름 4문자 히브리어 יהוה를 모음화 음역한 것으로, 해당 4개 문자는 성경에 따르면 하나님께서 사람들에게 밝히신 자신의 이름이다. 전통적인 마소라 본문에는 305번의 יֱהֹוִה(Jehovih)뿐 아니라 יְהֹוָה가 6,518번 나타난다. "여호와"와 비슷한 모음화를 사용한 최초의 라틴어 본문은 13세기로 거슬러 올라간다. 그래서 성경을 읽을 때 유대인들은 이를 ‘아도나이(나의 주님이란 뜻)’로 읽고, 천주교에서는 ‘야훼’, 개신교에서는 ‘여호와’라고 읽는다. (ko)
  • Jeová é uma latinização do hebraico יְהֹוָה, uma vocalização do tetragrama יהוה (YHWH), o nome próprio do Deus de Israel na Bíblia hebraica e um dos sete nomes de Deus no judaísmo. O consenso entre os estudiosos é que a vocalização histórica do tetragrama no momento da redação da Torá (século VI a.C.) é mais provavelmente Javé. A vocalização histórica foi perdida porque no judaísmo do Segundo Templo, durante os séculos III a II a.C., a pronúncia do tetragrama passou a ser evitada, sendo substituída por Adonai ("meu Senhor"). Os pontos vocálicos hebraicos de Adonai foram adicionados ao tetragrama pelos massoretas e a forma resultante foi transliterada por volta do século XII como Jeová. (pt)
  • 耶和華(英語:Jehovah,又作Yehovah 或 Yehowah),對希伯來聖經中的希伯來語:יְהֹוָה‬‎,或是四字神名(希伯來語:יהוה‬‎,YHWH,YHVH)加上母音,進行拉丁化而产生的一个专有名词。原是猶太教尊奉的神名,也是基督教中的神,可譯作雅威或亞威或亞呼威。 希伯来四字圣名按照猶太教的傳統尊為至聖,隨便讀寫這個字成為忌諱。希伯來聖經在公元前二世紀翻譯為希臘文的“七十士譯本”,將這個字翻譯成“主”(希臘語:κύριος,音kyrios),許多聖經譯本延續猶太的傳統用“主”(如英語:LORD)來翻譯這個字。因此這個神名的正確發音很早就失傳了,耶和華這個發音在歐洲中古世紀後盛行,但許多現代學者相信其正確發音應該接近於雅威或亞威或亞呼威(Yahweh,Yahuweh,Yahuveh)。 (zh)
  • Jehovah () is a Latinization of the Hebrew יְהֹוָה, one vocalization of the Tetragrammaton יהוה (YHWH), the proper name of the God of Israel in the Hebrew Bible and one of the seven names of God in Judaism. (en)
  • Jehovo, aŭ Javeo, estas tradukoj de la hebrea vorto (tetragramo) יהוה (JHVH), kiu estas la sola propra nomo de la Eternulo en la Biblio. Tiun ĉi nomon li donis al si mem. Ĝia traduko estas: "Mi estas tio, kio mi estas" aŭ laŭ alia traduko "Li okazigas, ke (ĉio) estu". La nomo venas de okazaĵo en Genezo. Laŭ la juda kredo lian nomon oni ne rajtas elparoli. La plimulto de la kredantoj de kristanismo kutime nomas lin simple "Dio". En la Biblio tradukita de la "Atestantoj de Jehovo" la nomo "Jehovo" aperas pli ol 7 000 fojojn, kiu konservas la preskaŭ 7 000 aperojn de la Tetragrammatono en la originalaj manuskriptoj de la Malnova Testamento. La mallonga versio de la nomo estas Ja. Ĝi troviĝas en la psalmaro, nome en la psalmoj 146–150 kun la superskribo haleluja. (eo)
  • Yehuwa atau Jehovah adalah sebuah transliterasi tradisional dari kata Ibrani יְהֹוָה, salah satu pengucapan Tetragrammaton יהוה (YHWH), nama sebenarnya dari Allah Israel dalam Alkitab Ibrani. Selain Yehuwa, sejumlah transliterasi berbeda juga muncul. Konsensus di kalangan cendekiawan menyatakan bahwa pengucapan dari Tetragrammaton pada masa pembuatan Taurat (abad ke-6 SM) nampaknya adalah Yahweh. Pengucapan tersebut dalam sejarah hiang karena pada , pada abad ke-3 sampai ke-2 SM, pengucapan Tetragrammaton dihindari, diganti dengan Adonai. Bentuk Iehouah dan Jehovah mula-mula muncul pada abad ke-16. (in)
  • Иего́ва (др.-евр. יהוה — «(Он) будет», «(Он) жив», «Сущий») — вариант транскрипции личного имени Бога в русских переводах Ветхого Завета и художественных произведениях, соответствующий тетраграмматону в оригинальном тексте Библии на древнееврейском языке (ивр. ‏יהוה‏‎, YHWH). Используется как альтернатива традиционному (начиная с Септуагинты, III век до н. э.) переводу словом «Господь». Форма «Иегова», равно как и другие библейские имена собственные (Иисус, Иоанн, Моисей, и т. д.), по-видимому, не совпадает с древним произношением этого имени, которое было известно во времена Второго Храма, но впоследствии утрачено в связи с разрушением последнего в 70 году н. э. В ряде религиозных конфессий (например, Свидетели Иеговы, «Движение священного имени») имя «Иегова» рассматривается как единстве (ru)
  • Jehova (eller Jehovah, de olika stavningarna uttalas på samma sätt och det andra h:et är alltså stumt, men markerar att den sista vokalen, -a, skall vara betonad med kort aspiration) är en möjlig vokalisering av hebreiskans JHVH יהוה, vilket enligt Bibeln är Guds namn. (Se även Jahve). Namnet Jehova är den kausativa (förorsakande) formen i imperfektum av det hebreiska verbet hawạh (”bli”); betyder ”han förorsakar att någon (något) blir”. (sv)
  • Єгова (також Ягве) — єдине особисте ім'я Бога, яке в оригінальному тексті Біблії передане тетраграмою יהוה (YHWH). Це ім'я є формою давньоєврейського дієслова HWH (ГВГ) гаваг (ставати) і буквально означає «Він спричиняє ставати». Форма «Єгова», можливо, не збігається з древньою вимовою цього імені, яке було відомо за часів Другого Храму але згодом втрачена в зв'язку з руйнуванням останнього в 70 році н. е. Існує також інший варіант прочитання Тетраграматону — «Ягве». (uk)
rdfs:label
  • Jehovah (en)
  • Jehovà (ca)
  • Jehovo (eo)
  • Jehová (es)
  • Yehuwa (in)
  • 여호와 (ko)
  • Jeová (pt)
  • Иегова (ru)
  • Єгова (uk)
  • Jehova (sv)
  • 耶和華 (zh)
owl:sameAs
skos:exactMatch
prov:wasDerivedFrom
foaf:depiction
foaf:isPrimaryTopicOf
is dbo:wikiPageDisambiguates of
is dbo:wikiPageRedirects of
is dbo:wikiPageWikiLink of
is dbp:aliases of
is rdfs:seeAlso of
is foaf:primaryTopic of